hopltai (gr. hoplitai < hoplon – ginklas), senovės graikų sunkieji pėstininkai. Buvo ginkluoti 2,5 m ilgio ietimis, 0,6 m ilgio dviašmeniais kalavijais, durklais, dengėsi apskritais, bronza kaustytais apie 1 m skersmens skydais, dėvėjo bronzinius šalmus, odinius ir bronzinius šarvus. Dažniausiai apsiginkluodavo savo lėšomis. Kautynių rikiuotė – falanga. Buvo komplektuojami iš laisvųjų gyventojų. Manoma, hoplitai atsirado 8–7 a. pr. Kr. Arge valdant tironui Feidonui (Arge rasti maždaug 725 pr. Kr. nukalti šarvai ir šalmas), vėliau paplito visoje Graikijoje. 4 a. Atėnų strategui Ifikratui įvykdžius karinę reformą (svarbiausias vaidmuo kautynėse skirtas lengviesiems pėstininkams peltastams) hoplitų reikšmė sumažėjo.
hoplitai (juodafigūrio stiliaus amfora, apie 560 pr. Kr., Valstybiniai antikos rinkiniai Miunchene)
879
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.