hopltai (gr. hoplitai < hoplon – ginklas), senovės graikų sunkieji pėstininkai. Buvo ginkluoti 2,5 m ilgio ietimis, 0,6 m ilgio dviašmeniais kalavijais, durklais, dengėsi apskritais, bronza kaustytais apie 1 m skersmens skydais, dėvėjo bronzinius šalmus, odinius ir bronzinius šarvus. Dažniausiai apsiginkluodavo savo lėšomis. Kautynių rikiuotė – falanga. Buvo komplektuojami iš laisvųjų gyventojų. Manoma, hoplitai atsirado 8–7 a. pr. Kr. Arge valdant tironui Feidonui (Arge rasti maždaug 725 pr. Kr. nukalti šarvai ir šalmas), vėliau paplito visoje Graikijoje. 4 a. Atėnų strategui Ifikratui įvykdžius karinę reformą (svarbiausias vaidmuo kautynėse skirtas lengviesiems pėstininkams peltastams) hoplitų reikšmė sumažėjo.
hoplitai (juodafigūrio stiliaus amfora, apie 560 pr. Kr., Valstybiniai antikos rinkiniai Miunchene)
879