huastèkai (savivardis teenek), Šiaurės Amerikos majų grupės indėnų tauta. Gyvena Meksikos San Luis Potosí, Verakruzo, Tamaulipaso, Hidalgo valstijose (apie 120 000 žmonių; 20 amžiaus pabaiga). Kaba huastekų kalba (majų kalbos), dauguma dar ir ispaniškai. Tikintieji formaliai katalikai; išliko ikikrikščioniško tikėjimo liekanų (gamtos jėgų, protėvių garbinimas, aukojimai, raganavimas). Kultūra skiriasi nuo kitų majų tautų, artimi actekams.
Pagrindiniai verslai – kaplinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, daržovės, vaisiai, kavamedžiai, cukranendrės ir kita), medžioklė, žvejyba, rinkimas, bitininkystė. Augina galvijus, arklius, avis, mulus, vištas, kalakutus. Amatai: pynimas, medienos apdirbimas, keramikos gamyba, rankinis audimas. Didžiosios šeimos, poliginijos, gimininės organizacijos liekanos.
10–15 amžiuje turėjo valstybinius centrus – Tamuíną, Tantocą, Tepetzintlą, Tancanhuitzą. Kariavo su actekais ir 15 amžiaus pabaigoje buvo jų nugalėti. 16 amžiuje atkakliai priešinosi užkariautojams ispanams.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.