ibèrai, senovės gentys, gyvenusios dabartinės Ispanijos pietuose ir rytuose. Daugelio mokslininkų manymu, iberų vardas kilęs iš Ebro (senovėje – Ibero) upės vardo. Kiti teigia, kad 4000–3500 pr. Kr. iberai atsikėlė iš Šiaurės Afrikos.
Graikų rašytiniuose šaltiniuose jie minimi nuo 6 a. prieš Kristų. 7–3 a. pr. Kr. paplito po visą Pirėnų pusiasalį ir Galijos pietvakarius. Žymesnės gentys: karpetanai, turdetanai, turdulai.
Iberai buvo žemdirbiai, kai kurie vertėsi metalo išgavimu ir apdirbimu. Turėjo raštą. Jų kultūrą labai paveikė kartaginiečiai ir graikai, kurie 1 tūkstanmečio pr. Kr. pirmoje pusėje kolonizavo Pirėnų pusiasalio pietines ir rytines pakrantes. 5–3 a. pr. Kr. iberai susimaišė su įsiveržusiais keltais (keltiberai). 5–3 a. iberus užkariavo kartaginiečiai, 3–2 a. – romėnai. 2 a. pr. Kr.–4 a. iberų kalbą pakeitė lotynų kalba.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.