do (esp. palikuonis), dirbtinė tarptautinė kalba. Reformuota esperanto. Vartojama kelių šalių (Lenkija, Nyderlandai, Vokietija ir kitos) nedidelių grupelių ir pavienių asmenų; iki II pasaulinio karo pagal populiarumą buvo antroji dirbtinė kalba (pirmoji – esperanto). Sukurta 1907; vienas svarbiausių autorių – L. de Beaufront’as (1855–1935). Šios kalbos žodynas ir gramatika daugiau remiasi romanų kalbomis. Lyginant su esperanto, ido yra logiškesnė, nuoseklesnė, turi daugiau priesagų (46, esperanto – 32) ir priešdėlių (19, esperanto – 10), raidės su diakritiniais ženklais pakeistos raidžių junginiais (ŝ → sh, ĉ → ch).
L: A. Gudavičius Interlingvistikos įvadas Šiauliai 2002; D. Blanke Internationale Plansprachen Berlin 1985.
2779
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.