duba (geomorfologijoje), plokščiadugnis Žemės paviršiaus įdubimas, susidaręs dėl endogeninių arba egzogeninių procesų. Endogeninės kilmės (tektoninių) įdubų plotas nuo kelių tūkstančių (sausumoje) iki keliolikos milijonų (vandenyne) kvadratinių kilometrų, egzogeninės kilmės – nuo kelių šimtų kvadratinių metrų (termokarstinės įdubos) iki keliolikos kvadratinių kilometrų (defliacinės įdubos). Didžiausios sausumos tektoninės įdubos – Kattaros (Afrika), Turfano, Aralo, Kaspijos (Azija). Sausumos įdubos, esančios žemiau Pasaulinio vandenyno lygio (pvz., Negyvosios jūros) dar vadinamos depresijomis, Pasaulinio vandenyno dugno įdubos – dubumomis (pvz., Kanarų, Žaliojo Kyšulio dubumos), siauros ilgos ir gilios vandenynų dugno įdubos – povandeniniais loviais (Puerto Riko lovys Atlanto vandenyne, Marianų lovys Ramiajame).
2341
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.