ikonostãsas (ikono… + gr. stasis – stovėjimo vieta), medinė ikonomis dekoruota cerkvės pertvara, skirianti altorinę dalį nuo erdvės tikintiesiems. Ikonostaso prototipas – ankstyvosios krikščionybės bažnyčios akmeninė pertvara, kuri Bizantijoje 10–11 a. pradėta puošti karnizais, puskolonėmis, ikonomis. Bizantiškojo ikonostaso pavyzdžiu 14–15 a. susiklostė rusiškasis ikonostasas, kurį sudarė treji vartai: centriniai (arba karališkieji), dešinieji (pietiniai) ir kairieji (šiauriniai; abeji dar vadinti diakonų vartais). Ikonostasą puošė 3–5 eilės ikonų, kurios buvo išdėstytos pagal ikonografinį kanoną: žemutinėje eilėje – didžiosios ikonos, vaizduojančios Jėzų Kristų, Švč. Mergelę Mariją, cerkvės patroną ir vietinius šventuosius, antroje (vadinamasis Deisus) – Jėzaus Kristaus, Šv. Jono Krikštytojo, Dievo Motinos, arkangelų atvaizdai, trečioje – Evangelijos, ketvirtoje ir penktoje – Senojo Testamento siužetai.
Atsimainymo cerkvės Kižų saloje ikonostasas (18 a. vidurys)
1577
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.