iliatỹvas (lot. illatus – įneštas), vidaus einamasis vietininkas, direktyvas, viena iš 4 postpozicinių lietuvių kalbos vietininko formų. Rodo veiksmo kryptį į daikto vidų arba į tam tikrą vietą (reikšmė aiškiausia sakiniuose su judėjimo veiksmažodžiais – Miškan, būdavo, eini; Sėsk ratuosna). Susidarė baltų senovėje galininkui suaugus su postpozicija na (miškañ < *miškañ + na, miškúosna < *miškúos + na). Buvo vartojamas senovės raštuose, į bendrinės kalbos linksnių sistemą jau nebeįeina (jį pakeitė prielinksnių konstrukcijos), nors rytų aukštaičių šnektose tebėra įprastas. Kai kurių daiktavardžių iliatyvo formos (laukañ, šaliñ, viduñ) yra virtusios prieveiksmiais. Artimos reikšmės, bet skirtingos kilmės iliatyvo formų vartojama estų, suomių ir kitose kalbose.
L: Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorinė gramatika d. 1 Vilnius 1980; E. Fraenkel Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen Heidelberg 1929.
2352