Ilja Selvinskij

Selvinskij Ilja (rus. Илья Сельвинский, Ilja Selvnskis) 1899 10 24Simferopolis 1968 03 22Maskva, rusų rašytojas.

Biografijos faktai

Jaunystėje dirbo įvairius darbus, dalyvavo Rusijos pilietiniame kare. 1923 Pirmajame Maskvos universitete baigė Visuomenės mokslų fakultetą.

Ankstyvoji kūryba

20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje su kitais vadovavo rašytojų konstruktyvistų (konstruktyvizmas literatūroje) grupei, kūrė eksperimentinius eilėraščius, juose naudojo įvairią leksiką – vagių, Odesos žydų, čigonų romansų žargoną (rinkinys Ankstyvasis Selvinskis / Rannij Sel′vinskij 1929); būdinga realybės ir fantazijos derinimas, eilėdaros ir žanro eksperimentai.

Dar parašė kūrinių apie pilietinį karą (poema Ulialiajevystė / Uljaljaevščina 1927, tragedija Komandarmas‑2, parašyta 1928, pastatyta 1929), naujosios ekonominės politikos laikotarpį (eiliuotas romanas Puštorgas 1928), ekscentriškų pjesių (Pao Pao 1932), istorinių tragedijų (Riteris Joanas / Rycar′ Ioann 1937, Babekas 1940), eilėraščių apie SSRS–Vokietijos karą (rinkinys Krymas, Kaukazas, Kubanė / Krym, Kavkaz, Kuban′ 1947), draminę trilogiją Rusija (Rossija: Livonijos karas / Livonskaja vojna 1944, Nuo Poltavos iki Ganguto / Ot Poltavy do Ganguta 1949, Didysis Kirilas / Bol′šoj Kirill, parašyta 1951–54, išleista 1957), literatūrologinį veikalą Eilėraščio studija (Studija sticha 1982), autobiografinį romaną O, mano jaunyste! (O, junost′ moja! 1966).

Vėlyvoji kūryba

Vėlyvojoje kūryboje (poezijos rinkinys Pasvajokim apie nemirtingumą / Davaj pomečtaem o bessmert′e, išleistas 1969) vyrauja meilės ir laimės, senatvės ir nenumaldomo noro gyventi, mirties ir nemirtingumo tematika.

Vertimai

I. Selvinskis į rusų kalbą išvertė lietuvių poetų eilėraščių.