imaneñtinė filosòfija (lot. immanens, kilm. immanentis – turimas, būdingas), idealizmo kraštutinė kryptis, atsiradusi 19 amžiuje Vokietijoje. Pagrindiniai atstovai – W. Schuppe, R. von Schubertas-Soldernas, E. R. Kaufmannas. G. Berkeley ir D. Hume’o paveikti, imanentinės filosofijos atstovai būtį tapatino su sąmonės turiniu, tikrovę suprato kaip imanentišką sąmonei (iš čia imanentinės filosofijos pavadinimas), savo koncepciją laikė artima pozityvizmui.
76
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.