imaneñtinė filosòfija (lot. immanens, kilm. immanentis – turimas, būdingas), idealizmo kraštutinė kryptis, atsiradusi 19 amžiuje Vokietijoje. Pagrindiniai atstovai – W. Schuppe, R. von Schubertas-Soldernas, E. R. Kaufmannas. G. Berkeley ir D. Hume’o paveikti, imanentinės filosofijos atstovai būtį tapatino su sąmonės turiniu, tikrovę suprato kaip imanentišką sąmonei (iš čia imanentinės filosofijos pavadinimas), savo koncepciją laikė artima pozityvizmui.
76