imanentiškùmas, objektui, reiškiniui, procesui būdinga vidinė (nesąlygota išorinių reiškinių) savybė arba dėsningumas. Priešingas transcendentiškumui. Imanentiškumas, kaip pažintinė problema, reikšmingas I. Kanto filosofijoje, svarstant proto taikymo ribų problemą. Anot I. Kanto, leistiną proto taikymą riboja patyrimu duotas, imanentinis reiškinių pasaulis, skirtingas nuo transcendentinio, už galimo patyrimo ribų esančio, pasaulio. Imanentiškomis vadinamos ir proto arba intelekto savybės bei galios.
76
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.