impetiga

impetigà (impetigo), pūlinėlnė, pūlinis odos paviršinio sluoksnio uždegimas. Sukelia A grupės β hemolizinis streptokokas, auksinis stafilokokas arba abu. Serga dažniausiai vaikai, ypač naujagimiai, kūdikiai. Ligai būdingas sezoniškumas – dažniausiai sergama esant karštam orui. Uždegimas kyla pažeistoje odoje (sergant alerginiu uždegimu, nusikasius, nudraskius), dažniausia reiškiasi veido srityje (apie burną, nosį), rečiau – galūnėse.

Pagal klinikinę išraišką skiriama keletas impetigos formų. Susirgus nepūsline (nebuliozine) impetiga atsiranda rausva dėmelė, jos paviršiuje susidaro pilna skaidraus skysčio pūslelė, kuri greitai trūksta, pasidengia gelsvu šašu, panašiu į cukringą medų, kartais niežti. Bėrimas greitai išplinta, užkrečiamos kitos kūno vietos, per buitinį kontaktą (liečiant, per daiktus) gali užsikrėsti kiti žmonės. Išplitusi streptokokinė impetiga gali komplikuotis glomerulonefritu. Pūslinę (buliozinę) impetigą sukelia auksinis stafilokokas, ligai būdinga didesnės pūslės, skystis greitai drumstėja, pūslei trūkus gausiai teka pūliai, padidėja regioniniai limfmazgiai; liga gali komplikuotis kūdikių nuplikytos odos sindromu. Herpinė impetiga (impetigo herpetiformis) yra reta, ūmi, sunki dermatozė, pūlinga psoriazės forma. Impetiga gydoma dezinfekuojamosiomis medžiagomis, antibiotikais.

impetiga