implantãcija (lot. in(im) – į + plantatio – sodinimas), organizmui svetimų medžiagų įsodinimas į audinius. Operuojant gali būti įsodinamas implantas gydymo (pvz., kardiologijoje – širdies defibriliatorius, neurologijoje – neurokibernetinis implantas, onkologijoje – radioaktyviųjų medžiagų implantas), diagnostikos (pvz., akušerijoje), bandymų (pvz., genų inžinerijoje), kosmetiniais (pvz., plastinėje chirurgijoje – krūtų, skruostų implantai, tatuiruojant į odą suleidžiama dažų) tikslais. Plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje implantuojami kūno, organų dalių protezai, odontologijoje – dantų implantai (dantų implantacija).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.