implikacija

implikãcija (lot. implicatio – sąsaja), loginis veiksmas, sujungiantis du teiginius jungtimi jei…, tai. Skiriama kauzalinė, griežtoji, formalioji, materialioji implikacija. Kauzalinė implikacija išreiškia priežastinį, griežtoji – būtiną reiškinių ryšį. Formalioji implikacija išreiškia ryšį tarp objekto ir jo požymio. Materialiojoje implikacijoje abstrahuojamasi nuo visų prasminių ryšių ir atsižvelgiama tik į teiginių teisingumą ir klaidingumą; tai implikacijos pagrindinė rūšis. Žymima išraiška p→q; pirmasis implikacijos teiginys p vadinamas antecedentu, antrasis q – konsekventu. Implikacija klaidinga tik tada, kai antecedentas teisingas ir konsekventas klaidingas, o teisinga visais kitais atvejais. Implikacijos būdu reiškiama loginė seka.

314