imprimatūrà (it. imprimatura), paveikslo grunto paskutinis sluoksnis. Naudojama aliejinėje, temperos tapyboje siekiant labiau izoliuoti dažų sluoksnį nuo paveikslo pagrindo; reguliuoja grunto paviršiaus poringumą. Būna matinė, skaidri, bespalvė arba spalvota (dažniausiai naudojami gamtiniai pigmentai), ja padengiamas visas paveikslo pagrindo paviršius arba tam tikri plotai; turi įtakos kūrinio koloritui. Paplito 15–17 a., daugiausia Italijoje ir Nyderlanduose.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.