imtỹnės, 2 sportininkų kova, kurios metu stengiamasi varžovą paguldyti ant menčių arba laimėti taškais; sporto šakų grupė. Olimpinės imtynių rūšys: graikų‑romėnų imtynės (klasikinės imtynės), laisvosios imtynės, moterų imtynės (jungia organizacija Vieningas imtynių pasaulis, United World Wrestling, UWW).
Taisyklės
Graikų‑romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštelėje (centrinės imtynių zonos skersmuo 7 m) ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2 kėlinius po 3 minutes (tarp jų 30 s. pertrauka). Kovojama bet kurioje padėtyje tol, kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu, sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas, kuris gauna daugiau taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975 imtynėse nebūna lygiųjų); pergalė būna skiriama ir kai varžovas pasitraukia arba yra pašalinamas. Graikų‑romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių – nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles. Vyrai ir moterys skirstomi į 12 svorio kategorijų, kurių 6 yra olimpinės. Šios kategorijos negalioja vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo amžiaus grupėms.
moterų imtynės. Imasi 2004 Lietuvos čempionė Ernesta Gotautaitė (raudona apranga)
Istorija
Imtynės žinomos nuo seniausių laikų (5000 m. prieš Kristų, Kinija). Senovės Graikijoje jos buvo olimpinių žaidynių dalis. Nacionalines imtynes ir dabar kultivuoja daugelis tautų. Graikų‑romėnų imtynės atgaivintos 18 a. pabaigoje Prancūzijoje (vadinosi prancūzų, vėliau klasikinėmis imtynėmis), laisvosios – Didžiojoje Britanijoje. 1896 graikų‑romėnų, 1904 laisvosios, 2004 moterų imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. 1912 įkurta Tarptautinių imtynių mėgėjų federacija (Fédération Internationale de Lutte Amateur, FILA; 2004 vienijo 154 šalių federacijas). 2013 Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija reorganizuota į Vieningą imtynių pasaulį (United World Wrestling, UWW; 2024 vienijo 191 šalies federacijas). Rengiami graikų‑romėnų (nuo 1898), laisvųjų imtynių (nuo 1928) Europos, graikų‑romėnų ir laisvųjų (nuo 1904), moterų imtynių (nuo 1987) pasaulio čempionatai. Vieningas imtynių pasaulis (UWW) t. p. globoja ir vykdo tradicinių imtynių, graplingo, paplūdimio imtynių ir pankrationo čempionatus. Nuo 2004 rengiami paplūdimio imtynių čempionatai. Moterys varžosi iki 50; 60; 70; per 70 kg svorio kategorijose, vyrai iki 70; 80; 90; per 90 kg svorio kategorijose.
Pajėgiausi pasaulyje yra Rusijos, Japonijos, Bulgarijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vengrijos, Irano, Jungtinių Amerikos Valstijų imtynininkai. Žymiausi imtynininkai: graikų‑romėnų imtynių – M. Lópezas Núñezas (Kuba), Valerijus Rezancevas, Aleksandras Karelinas (abu Rusija), Imrė Polyákas (Vengrija), Carlas Westergrenas (Švedija), Aleksandras Tomovas (Bulgarija), Hamidas Sourianas Reihanpouras (Iranas), Rıza Kayaalp (Turkija), laisvųjų imtynių – Sergejus Beloglazovas, Aleksandras Medvedis (abu SSRS), Briusas Baumgartneris, Johnas Smithas, Adeline Maria Gray (visi Jungtinės Amerikos Valstijos), K. Icho, S. Jošida (abi Japonija), moterų imtynių – Hitomi Obara (Japonija).
Imtynės Lietuvoje
Lietuvoje imtynės (ristynės) mėgtos nuo seniausių laikų. Sporto šaka jos tapo 20 a. pradžioje; buvo kultivuojamos 1907 įsteigtoje Kauno sporto draugijoje Aras.
Pirmosios graikų‑romėnų imtynių varžybos įvyko 1923, čempionatas 1924. 1927–40 imtynės buvo kultivuojamos kariuomenėje, policijoje, klajojamojo cirko trupėse (graikų‑romėnų imtynės). Žymiausi imtynininkai buvo Vladas Labanauskas, K. Požėla. 1949 įvyko pirmasis Lietuvos graikų‑romėnų, arba klasikinių imtynių čempionatas. Nuo 1953 rengiami laisvųjų imtynių, nuo 1997 – moterų imtynių Lietuvos čempionatai. 1990 įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991 priimta į Tarptautinę imtynių mėgėjų federaciją. Daugkartiniais Lietuvos čempionais tapo Algis Ladieta (20 kartų), Ruslanas Vartanovas (15), Mindaugas Ežerskis (15), Arvydas Kaminskas (13), M. Mizgaitis (10), R. Bagdonas (8), Eduardas Kreivėnas, M. Zaremba. Graikų‑romėnų imtynininkas R. Bagdonas 1965 tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, iškovojusiu aukso medalį pasaulio čempionate.
laisvosios imtynės. Imasi 2004 Lietuvos čempionas Vytas Čiumakovas (mėlyna apranga)
graikų‑romėnų imtynės. Metimą atlieka Mindaugas Ežerskis
1975 Valentinas Mizgaitis tapo pasaulio jaunimo čempionu, 1994 Mindaugas Ežerskis – pasaulio jaunių vicečempionu, 2003 Valdemaras Venckaitis – pasaulio jaunimo vicečempionu. Pasaulio čempionatuose 2 vietą yra užėmęs Mindaugas Ežerskis (2007), 3 vietą – Valdemaras Venckaitis (2007), Edgaras Venckaitis (2014), Mantas Knystautas (2022), Europos čempionatuose 2 vietą – Mindaugas Ežerskis (2009, 2012), 3 vietą – Laimutis Adomaitis, Mindaugas Ežerskis (2005), Valdemaras Venckaitis (2007), M. Mizgaitis (2010), A. Kazakevičius (2012). Remigijus Šukevičius yra pirmasis imtynininkas, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse (1992 Barselonoje užėmė 11, 1996 Atlantoje – 12 vietą). Olimpinių žaidynių prizininkais tapo M. Mizgaitis (2008 Pekine iškovojo sidabro medalį) ir A. Kazakevičius (2012 Londone – bronzos medalį). Moterų imtynių rungtyje pirmoji lietuvė – Gabija Dilytė – dalyvavo 2025 Paryžiuje (užėmė 7 vietą).
2021 Lietuvoje graikų‑romėnų imtynes kultivavo 1418 sportininkų, dirbo 49 treneriai, laisvąsias imtynes kultivavo 687 sportininkai, dirbo 25 treneriai, moterų imtynes kultivavo 125 sportininkės, dirbo 15 trenerių.
1
Dar apie imtynes: dziudo, savigynos imtynės.
2537
-ristynės; -graikų‑romėnų imtynės; -klasikinės imtynės; -laisvosios imtynės; -moterų imtynės; -graikų romėnų imtynės
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.