independentai

independeñtai (angl. independant – nepriklausomas), 16–17 a. Anglijos puritonai, siekę atsiskirti nuo Anglijos Bažnyčios ir sukurti nepriklausomas vietines bažnyčias. Judėjimo pradininku dažnai laikomas R. Browne’as, kuris 1582 skelbė, kad Anglijos Bažnyčia yra tiek sugedusi, kad tikrieji krikščionys turi atsiskirti nuo jos ir sukurti autonomines Bažnyčias. Jo sekėjai vadinti separatistais. 17 a. jie susivienijo su kitais sektantais ir vadino save independentais. Independentai kvietė kurti nepriklausomas bažnytines bendruomenes (arba kongregacijas; iš čia ilgainiui atsirado kitas independentų pavadinimas – kongregacionistai).

Independentai politiškai įtakingiausi buvo per Anglijos revoliuciją, valdant O. Cromwelliui, kuris pats buvo independentas. Independentai pritarė monarcho nukirsdinimui, kovojo su puritonų srove – presbiterijonais, buvusiais už susitarimą su karaliumi. Abu judėjimai virto politinėmis partijomis. 1647 nuo independentų atskilo leveleriai. Restauravus monarchiją (1660), independentai išvengė represijų ir ilgainiui tapo svarbia Anglijos religine mažuma. Viena independentų grupė (vadinamieji piligrimai) 1620 išsilaipino Amerikoje ir įkūrė pirmąją nuolatinę koloniją – Plymouthą (dabar Masačusetso valstija).