indigas

indigas

indgas (isp. indigo < lot. indicus – indiškas), indigotnas, E‑bis(3‑okso‑2‑indolinilidènas), C₁₆H₁₀O₂N₂, dažiklis; heterociklinis junginys. Tamsiai mėlyni metališkojo blizgesio kristalai. Molekulinė masė 262,27. Lydosi 390–392 °C temperatūroje skildamas. Tirpsta aniline, chloroforme, nitrobenzene, ledinėje acto rūgštyje, koncentruotoje sieros rūgštyje, netirpsta vandenyje, hidroksidų vandeniniuose tirpaluose, etanolyje, dietileteryje, blogai tirpsta kituose organiniuose tirpikliuose. Halogeninamas arba sulfoninamas sudaro 5,5, 7,7, 4,4, 6,6 padėties darinius. Natrio sulfatas šarminėje terpėje redukuoja karbonilgrupes – susidaro bespalvė druska leukoindigas.

Buvo gaunamas iš augalų (dažinės indigažolės), sintetinamas aniliną veikiant chloracto rūgštimi. Indigu dažoma taip: indigas ištirpinamas šarminiame tirpale, po to redukuojamas, susidaro leukoindigas. Jo tirpalu įmirkomas audeklas, kuris veikiant oro deguoniui nusidažo mėlynai. Indigas ypač tinka dažyti džinsiniam audeklui, nes spalva blunka tolygiai nekintant spalvų tonui. Iš indigo darinių svarbūs bromindigas ir indigokarminas.

1771 azoto rūgštimi veikiant gamtinį indigą buvo gautas pirmasis sintetinis dažiklis – pikro rūgštis. Indigas susintetintas 1880.

927