infulą ryšinti vestalė (portretinės statulos fragmentas; marmuras, apie 2 a., Britų muziejus Londone)
nfula (lot.), baltos ir raudonos spalvos vilnonis galvaraištis, kurį senovės Romoje per ceremonijas ryšėdavo žyniai, vestalės, taikos pasiuntiniai; ja puošti ir aukojami gyvuliai. Buvo šventumo, neliečiamumo, išskirtinumo ženklas. Dažnai vaizduota skulptūroje.