inscenizãcija (lot. in – ant + scena), nedraminio literatūros kūrinio pritaikymas vaidinti; inscenizuotas kūrinys. Inscenizuoja pats autorius arba kitas asmuo (režisierius, kitas rašytojas). Inscenizacija, labai nutolusi nuo pirminio kūrinio, laikoma savarankiška pjese šio kūrinio motyvais. Kai kuriose šalyse inscenizacija vadinamas scenos veikalas, t. p. masiniai reginiai, atkuriantys istorinius įvykius ar jų epizodus (Žalgirio mūšio inscenizacija). Inscenizacijos užuomazgų buvo pagal Biblijos siužetus statytose vidurinių amžių misterijose. Iš pradžių kuriant inscenizaciją iš prozos kūrinio į sceną buvo perkeliami pavieniai epizodai, įdomesni įvykiai, vėliau pagal nedraminio kūrinio motyvus, kartais pakeičiant net kūrinio pirminę prasmę, kurta pjesė.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.