intelektinė raida

intelèktinė raidà, nuoseklus žmogaus pažintinių gebėjimų vystymasis nuo kūdikystės. Nors ši raida vyksta nuolat, dažniausiai akcentuojami kūdikystės, vaikystės ir paauglystės laikotarpiai, kai formuojasi pagrindiniai intelektiniai (platesne prasme – pažintiniai) gebėjimai. Pažintinės funkcijos yra mąstymas, problemų sprendimas, atmintis, dėmesys, sąvokų formavimas, žodynas, žinių taikymas įvairiose situacijose, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, naujų idėjų generavimas, veiksmų pasekmių numatymas, tiesos ir netiesos skyrimas.

Šveicarijos psichologas J. Piaget išskyrė intelektinės raidos 4 stadijas: 1) sensomotorinė (nuo gimimo iki 2 m.): dominuoja jutiminis pažinimas, sparčiai vystosi judesiniai gebėjimai, formuojasi objektų pastovumo ir priežasties–pasekmės samprata); 2) ikioperacinė (2–7 m.): formuojasi simbolinio ir sąvokinio mąstymo pradmenys, mąstymui būdingas egocentriškumas, vaikui dar sunku pažvelgti į tikrovę kito žmogaus akimis; 3) konkrečių operacijų (7–11 m.): vystosi loginis mąstymas konkrečiose situacijose, atsiranda medžiagos kiekio išlikimo, keičiantis tūriui, samprata; 4) formalių operacijų (12 m. ir daugiau): formuojasi abstraktaus mąstymo, hipotezių kėlimo ir jų galimų pasekmių numatymo gebėjimai.

Intelektinę raidą lemia genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai: paveldimumas, šeima, kultūrinė aplinka, mityba, sveikata, įvairios socialinės sąveikos, emocinis palaikymas. Intelektinės raidos vertinimui naudojami testai, pvz., Wechslerio serijos (WISC-V vaikams, WAIS-V suaugusiesiems), apimantys įvairias pažintines funkcijas. Rezultatai dažniausiai pateikiami kaip VIQ – verbalinio, NIQ – neverbalinio ir IQ – bendrojo intelekto koeficientai. Asmenų iki 18 m. amžiaus intelektinių gebėjimų nuokrypis nuo amžiaus normos diagnozuojamas kaip intelektinės raidos sutrikimas.

1868