interdiktas
interdktas (lot. interdictum – uždraudimas), pataisos bausmė, draudžianti dvasininkui ar tikinčiajam teikti arba priiminėti sakramentus. Teisminiu arba administraciniu būdu skiria vietos ordinaras. Interdiktas atsirado 6 amžiuje, ypač paplito 11–13 amžiuje. Interdiktas buvo skiriamas Romos popiežiaus ar vyskupo asmenims, tam tikroms teritorijoms ar valstybėms. Kaip spaudimo pasaulietinei valdžiai ar klaidatikystės slopinimo priemonė interdiktas 1155 skirtas Romai, 1180 – Škotijai, 1200 – Prancūzijai, 1208 – Anglijai. 20 amžiuje sušvelnėjo. 1983 priėmus Kanonų teisės kodeksą panaikintas teritorinis interdiktas.
1553
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.