intubãcija (lot. in – į + tuba – vamzdis), specialaus vamzdelio įleidimas į gerklas. Daroma, kai ligoniui susiaurėja kvėpavimo takai, sutrinka kvėpavimas arba kai prieš operaciją reikia sukelti endotrachėjinę (intubacinę) narkozę; pro specialų vamzdelį į ligonio plaučius įpučiama kvėpuojamojo oro ir narkotinių medžiagų mišinio, daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Intubacija atliekama sergant gerklų difterija, po traumos, nudegimo, esant gerklų spazmui. Intubacija nedaroma, kai gerklė arba gerklos pažeistos opos, tuberkuliozės, vėžio.
intubacija
2271