invokacija
invokãcija (lot. invocatio – kreipimasis), literatūros kūrinio, dažniausiai epinės poemos, pradžioje autoriaus kreipimasis į mūzas, dievybę ar dvasinį globėją prašant įkvėpimo ir jėgų realizuoti kūrybinį sumanymą. Invokacija yra antikinės literatūros svarbiausias elementas, nes antikoje poetas laikytas ne tiek individualaus požiūrio, kiek dieviškosios valios reiškėju. Pvz.: Vyrą pagarbinki, Mūza, prityrusį vargo didžiausio / Ilgamet jūroje vargusį, šventąją Troją sugriovus (Homeras). Invokacijų yra 16–18 a. lotynų kalba parašytoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūroje, kuri mėgdžiojo antikos literatūros žanrus ir konvencijas; vėliau invokacija naudojama tik kaip stilizacijos priemonė.
293
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.