įrodinjimo pareigà, baudžiamųjų ir civilinių procesų taisyklė, nustatanti, kuri proceso šalis turi įrodinėti bylos aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga priklauso teismui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie privalo imtis visų priemonių visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes. Įrodinėjimo pareigą taip pat turi asmenys, ginantys savo arba atstovaujamųjų (įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų) ar proceso dalyvių (advokato) interesus. Jeigu proceso šalis nepateikia įrodymų savo argumentams patvirtinti, ji gali patirti neigiamų padarinių (teismas gali priimti sprendimą neatsižvelgdamas į jos argumentus). Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareigos samprata siejama su visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo bei nekaltumo prezumpcijos principais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras įrodinėja ir kaltinimo pagrįstumą.
1986
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.