Kikoin Isaak (Исаак Кикоин, Isakas Kikòinas) tikr. Kušelevič (Кушелевич)1908 03 28Žagarė 1984 12 28Maskva, SSRS fizikas. Lietuvos žydų kilmės.
Išsilavinimas ir veikla
1930 baigė Leningrado politechnikos institutą. 1927–36 dirbo Leningrado fizikos ir technikos institute, nuo 1943 – I. Kurčiatovo atominės energijos institute, nuo 1955 Maskvos universiteto profesorius. SSRS mokslų akademijos narys (1953).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų svarbiausios sritys: kietojo kūno fizika, branduolio fizika ir technika. 1931–33 tyrė metalų ir puslaidininkių elektrines ir magnetines savybes. Su Michailu Noskovu atrado fotomagnetoelektrinį reiškinį, nustatė Hallo reiškinio ypatumus, sukūrė elektrinių dydžių matavimo metodų. Kūrė urano izotopų atskyrimo metodus, jam vadovaujant buvo sukurta dujų difuzioninė technologija izotopinio urano prisodrinimui. Kartu su I. Kurčiatovu pradėjo kurti atominę bombą. 1956–65 nagrinėjo fotomagnetinį reiškinį puslaidininkiuose, galvanomagnetinius reiškinius feromagnetikuose. Parašė per 100 mokslinių straipsnių, fizikos vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms, mokslo populiarinamųjų straipsnių.
Isaak Kikoin
Apdovanojimai
Lenino premija (1959), SSRS valstybinė premija (1967, 1980).