išklotinė

išklotinės: a – kūgio šoninio paviršiaus, b – kubo paviršiaus

išklotnė, pavišiaus išklotnė, aibė plokščiųjų figūrų, iš kurių galima sudaryti kūno paviršių. Ritinio, kurio pagrindo spindulys R, aukštis H, šoninį paviršių perpjovus išilgai sudaromosios ir jį ištiesinus (netempiant ir negniuždant) taip, kad visos sudaromosios būtų vienoje plokštumoje, gaunamas stačiakampis, vadinamas ritinio šoninio paviršiaus išklotine. Kūgio, kurio sudaromoji L ir pagrindo spindulys R, šoninio paviršiaus išklotinė yra skritulio, kurio spindulys L, išpjova. Šios išklotinės centrinis kampas $\alpha =\frac{2\mathrm{\pi }R}{L}$ radianų.