Išmintiẽs knygà, viena Senojo Testamento knygų. Katalikų Biblijoje priskiriama prie Išminties knygų, ekumeniniuose leidimuose – prie Antrojo kanono knygų. Parašyta graikų kalba 1 a. pr. Kr. nežinomo Aleksandrijos judėjo. Pagrindinės dalys: žmogaus teisumo ir lemties svarstymai (1–5), dieviškosios išminties aukštinimas (6–10), izraelitų išėjimo iš Egipto žemės patirties apmąstymas (11–19). Svarbiausios idėjos – teisiųjų nemirtingumas ir Dievo išminties įasmeninimas. Parašyta beveik klasikine graikų kalba, bet išlaikytas Biblijos tradicinis mokymas ir dvasia. Užima tarpinę vietą tarp Senojo Testamento ir Naujojo Testamento teologijos, turėjo įtakos apaštalo Pauliaus laiškams, dažniausiai cituota Bažnyčios Tėvų veikaluose.
L: A. Rubšys Raktas į Senąjį Testamentą d. 3 Vilnius 1996.
2919
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.