flamenko šokėjos (Benidorm, Valensijos autonominė sritis)
ispãnai (españoles), Europos nacija. Ispanijoje ispanais paprastai laikomi visi Ispanijos piliečiai, regionų etninės bendrijos dažniausiai turi dvigubą – nacionalinę ir regioninę – savimonę. Pagrindiniai Ispanijos (apie 39,6 mln. žmonių, 2025) gyventojai. Dar gyvena Argentinoje (apie 400 000 žmonių), Brazilijoje (apie 117 000 žmonių), Prancūzijoje (daugiau kaip 320 000 žmonių), Venesueloje (apie 136 000 žmonių), Vokietijoje (apie 183 000), Kuboje (apie 109 000), Meksikoje (apie 108 000), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 193 000), Šiaurės Afrikoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 49 mln. ispanų. Kalba ispanų kalba. Dauguma tikinčiųjų – katalikai.
Gyvensena
Tradiciniai verslai: daržininkystė (bulvės, svogūnai, ankštiniai augalai, pomidorai, paprikos, baklažanai), sodininkystė (alyvmedžiai, citrinmedžiai, migdolai, persikai, abrikosai, vynmedžiai, kriaušės), amatai (vyndarystė, odos apdirbimas, molio keramika, audimas). 21 a. pradžioje verčiasi žemdirbyste (javai, daugiausia kukurūzai, gėlės, tabakas), gyvulininkyste (galvijai, avys, ožkos), žvejyba, prekyba, daug ispanų dirba įvairių pramonės šakų įmonėse, turizmo versle. Tautiniai ispanų drabužiai skiriasi pagal regionus.
saulėgrąžų laukas Ispanijoje
tradiciniai ispanų namai Cudillero (Astūrijos autonominė sritis)
Senoviniai kaimai – kupetiniai, namai akmeniniai (šiaurėje; Kastilijoje ir Leone – su mediniu karkasu), degto molio ir baltinti kalkėmis (pietuose), mūriniai (Galisijoje). Gausi ispanų muzikinė ir žodinė tautosaka bei tautodailė, greiti, temperamentingi liaudies šokiai (pritariant gitara, kastanjetėmis, būgneliais). Populiarios bulių kautynės – korida. Daugiausia kalbos, etninių ir kultūrinių savitumų išsaugojo andalūzai ir aragoniečiai.
Istorija
Didžiausią poveikį ispanų etnogenezei turėjo seniausi žinomi Pirėnų pusiasalio gyventojai – iberai, čia įsikūrę apie 1000 prieš Kristų. Apie 500 pr. Kr. pusiasalyje apsigyveno keltų, dar čia gyveno finikiečių, graikų, kartaginiečių. Po Antrojo pūnų karo (218–201 pr. Kr.) pusiasalį užvaldę romėnai pradėjo jį romanizuoti. 5 amžiaus pradžioje, žlungant Vakarų Romos imperijai, Iberijos pusiasalį užkariavo vestgotai. 8 a. beveik visą pusiasalį užvaldė maurai; to meto Ispanija buvo vienintelė musulmoniška Europos šalis, kurioje klestėjo matematikos, geografijos, astronomijos mokslai ir poezija. 11 a. suaktyvėjo rekonkista. 1469 Ispaniją suvienijo Aragono ir Kastilijos valdovai katalikai. Susiformavo ispanų tauta. Jos raidai trukdė Ispanijos sričių istorinis atskirumas ir lėta socialinė bei ūkinė raida. 19 a. pabaigoje susidarė ispanų nacija. Ispanai turėjo didelę įtaką daugumos Lotynų Amerikos nacijų susidarymui (dar konkista).
La Albercos (Kastilija ir Leonas) ispanai tautiniais drabužiais (20 amžiaus antra pusė)
Ispanai Lietuvoje
Lietuvoje pavieniai ispanai apsigyveno 16 amžiuje. Nuo 16 a. antros pusės Vilniaus kolegijoje, vėliau Vilniaus universitete dėstė iš Ispanijos kilę jėzuitai teologai A. Arias, G. Alabijanas (1585–92 Vilniaus universiteto rektorius), Jokūbas Ortizas, Pedras Vijana, Mykolas Ortizas (1605–08 Vilniaus universiteto rektorius), teisininkas B. de Soxo (1643–46 Vilniaus universiteto rektorius, pirmojo teisės vadovėlio Lietuvoje autorius) ir kiti.
2402