Ispãnija (lot. Hispania), romėnų laikais Pirėnų pusiasalio pavadinimas. Romėnai pusiasalį užkariavo per II pūnų karą (218–201 pr. Kr., Pūnų karai) sumušę kartaginiečius. Jie čia įkūrė dvi provincijas: rytuose – Artimąją Ispaniją (Hispania Citerior, nuo Tarakono (dabar Tarragona) miesto ji vėliau buvo vadinama Tarakono Ispanija; apėmė Aragoną, Valensiją, Kataloniją, Naująją Kastiliją), vakaruose – Tolimąją Ispaniją (Hispania Ulterior; apėmė Andalūziją, Estremadūrą, pietinį Leoną ir didžiąją dalį Portugalijos). Valdant Romos imperatoriui Augustui (27 pr. Kr.–14 po Kr.) Tolimoji Ispanija buvo padalyta į Luzitaniją (apėmė dabartinę Portugaliją ir dalį Vakarų Ispanijos) ir Betiką (apėmė dabartinę Andalūziją ir pietinę Estremadūrą). 5 a. Ispaniją nukariavo germanų gentys.
romėnų amfiteatro Tarragonoje griuvėsiai (2 a.)
-Artimoji Ispanija; -Tarakono Ispanija; -Tolimoji Ispanija; -Romos provincijos