iššaldymas

iššáldymas, tirpalo arba dujų mišinio vieno komponento išskyrimas atšaldžius mišinį iki temperatūros, žemesnės už to komponento lydymosi arba virimo temperatūrą. Iššaldymas būna savaiminis ir priverstinis. Savaiminis iššaldymas vyksta esant palankioms gamtinėms sąlygoms (nereikia papildomų energijos sąnaudų), pvz., Sibire iš kalcinuotosios sodos Na₂CO₃ gaunama skalbiamoji soda Na₂CO₃·10H₂O. Priverstiniam iššaldymui naudojami aušalai – šaldomieji skysčiai ar jų mišiniai, dujiniai medžiagų skilimo produktai. Prie priverstinio iššaldymo t. p. priskiriamas sublimacinis džiovinimas. Dažniausiai iššaldoma kristalizatoriuje, kuriame aušalas cirkuliuoja gyvatuku arba tiesiogiai liečiasi su iššaldomu tirpalu. Šiuo būdu tirpalas atšaldomas iki –5 °C arba –10 °C temperatūros. Iššaldymas taikomas gaminant trąšas, pvz., kalcio salietrą Ca(NO₃)₂·4H₂O, metilnaftalenui išskirti iš naftos ir akmens anglių deguto, peroksiacto rūgščiai gauti, atskiriems terpenams išskirti iš jų mišinių. Iššaldymo būdu koncentruojami tirpalai, iš jų atskiriamas tirpiklis arba kieta medžiaga gaunant druskas iš gamtinių žaliavų, gaminant sulčių, arbatos, alaus ar kitus koncentratus, demineralizuojant druskingą vandenį. Iššaldymas t. p. naudojamas orui ir kitoms dujoms džiovinti, išvalyti nuo anglies dioksido priemaišų, sieros dioksidui išgauti iš krosnių dūmų, deguoniui, azotui bei kitoms dujoms išskirti iš oro.