išsekimas

išsekmas, kachèksija (gr. kachexia < kakos – blogas + hexis – būklė), visiškas organizmo nusilpimas, kuriam būdinga sulysimas, bendras silpnumas, fiziologinių procesų aktyvumo sumažėjimas, psichikos pokyčiai. Išsekimą gali sukelti badavimas (alimentinė distrofija), stemplės ligos, trukdančios maistui patekti į skrandį, virškinamojo trakto ligos, kai sutrinka maisto virškinimas ir rezorbcija (lėtinis enterokolitas, būklė po skrandžio rezekcijos), nervinė anoreksija, ilgai trunkanti intoksikacija. Išsekimas gali pasireikšti sergant lėtinėmis infekcinėmis (tuberkulioze, brucelioze ir kita), pūlinėmis (osteomielitas, dauginiai abscesai), endokrininėmis (hipofizės, antinksčių nepakankamumas, tirotoksikozė) ligomis, piktybiniais navikais (būna vadinamoji vėžinė kacheksija), sergant sunkiu lėtiniu širdies nepakankamumu, sutrikus medžiagų apykaitai. Išsekimas kūdikiams kyla dėl hipotrofijos. Išsekimo patogenezei būdinga labai sutrikusi medžiagų apykaita, riebalų ir angliavandenių atsargų sumažėjimas, sustiprėja baltymų irimas ir sutrinka jų sintezė. Išsekę ligoniai jaučia bendrą silpnumą, sulysta, sumažėja darbingumas, organizmas netenka vandens, kartais atsiranda hipoonkotinių (nebaltyminių) poodžio pabrinkimų, organizmo ertmėse kaupiasi vanduo. Sunkiais atvejais kūno masė gali sumažėti iki 50 %, atsiranda hipovitaminozė, sutrinka lytinė funkcija, moterims būna amenorėja, dažnai pasitaiko psichikos sutrikimų. Išsekimo eiga ir padariniai priklauso nuo sukėlusios ligos pobūdžio. Racionaliai gydant pagrindinę ligą ligonio būklė gali pagerėti.

1334