Itãlijos visúotinė dárbo konfederãcija (Confederazione Generale Italiana del Lavoro), Italijos profsąjungų susivienijimas, didžiausias šalyje ir Europoje. Įkurta 1944 Romoje, kai buvo paleisti fašistiniai sindikatai. Italijos visuotinės darbo konfederacijos įkūrėjai (komunistai, socialistai, krikščionys demokratai) tikėjosi, kad tai bus vienintelis Italijos darbo žmonių susivienijimas, nepriklausomas nuo politinių partijų.
Dėl komunistų vyravimo iš Italijos visuotinės darbo konfederacijos greitai pasitraukė krikščionys demokratai, vėliau ir socialdemokratai. 1950 jie įkūrė Italijos darbo žmonių profsąjungų konfederaciją ir Italijos darbo sąjungą – alternatyvius komunistiniams profsąjungų susivienijimus. Italijos visuotinė darbo konfederacija tapo visiškai kontroliuojama komunistų, bet liko (ypač pirmaisiais dešimtmečiais po karo) didžiausiu ir įtakingiausiu Italijoje profsąjungų susivienijimu. Italijos visuotinė darbo konfederacija – Tarptautinės profesinių sąjungų federacijos narė. 21 a., po Italijos komunistų partijos žlugimo, politiškai susijusi su Demokratų partija. Daugiau kaip 5,5 mln. narių (2017). Generalinis sekretorius Maurizio Landini (nuo 2019).
Italijos visuotinės darbo konfederacijos logotipas