temptosios konstrùkcijos, statybinės konstrukcijos, kurioms prieš statant į projektinę padėtį tam tikrais būdais iš anksto suteikiami įtempiai, dažniausiai priešingos krypties negu atsiras nuo apkrovų jas eksploatuojant. Kartais išankstiniu įtempimu gali būti didinama laikomoji galia arba mažinamos deformacijos ir jau veikiančių statybinių konstrukcijų, jei dėl kokių nors priežasčių didinamos arba didėja statinį veikiančios apkrovos, pvz., pasikeitus statinio paskirčiai, sumažėjus konstrukcijos laikomajai galiai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, dėl statinio rekonstrukcijos arba renovacijos. Nors iš anksto galima įtempti beveik visas statybines konstrukcijas (akmenines, aliumines, plienines, betonines, gelžbetonines, gruntines, kompozicines plienbetonines, medines, plastikines), bet dažniausiai įtempiamos gelžbetoninės (gelžbetonis). Statybinių konstrukcijų išankstinio įtempimo būdai: konstrukcijos elementuose ar pavieniuose strypuose įtempius sukelia įtemptos įvairių stipriųjų medžiagų (plieno lynų ar pluoštų, stiklo, anglies arba boro pluoštų kompozicinių medžiagų ir kitų) stygos; pavienėse surenkamų konstrukcinių elementų detalėse sukuriamos priverstinės tampriosios deformacijos, kurios sukelia jau surinktos konstrukcijos pradinius įtempius; statiškai nesprendžiamų konstrukcijų atramoms montavimo metu suteikiami priverstiniai poslinkiai, kad persiskirstytų lenkimo momentai arba strypuose atsirastų priešingos krypties negu nuo eksploatacinių apkrovų įražos; pavieniai konstrukcijų elementai arba visa konstrukcija montavimo metu laikinai apkraunama apkrova (taip apkrauta konstrukcija įtvirtinama, kad būtų racionaliai paskirstytos jos įrąžos ir padidėtų standumas); į konstrukcijų medžiagą (valcuojamus plieno profilius ar lakštus, betoną ar gelžbetonį, medienos gaminius ir kita) įterpiamos įtemptos stipriosios vielos, kurios, atleidus jų įtempimą, sukelia išankstinius gaminių įtempius; kabamųjų ir mišriųjų sistemų vantai įtempiami, kad pasidarytų pakankamai standūs ir galėtų laikyti gniuždymo įrąžas; jei gelžbetoninė kontrukcija pagal eksploatavimo pobūdį negali supleišėti arba ribojamas plyšių plotis, betonas iš anksto, kol bus apkrautas, dirbtinai intensyviai apspaudžiamas įtempus armatūrą. Iš anksto konstrukcijos įtempiamos iš karto (jų gaminimo vietoje – gamykloje arba konstrukcijų surinkimo aikštelėje) arba iš dalies – gamykloje, iš dalies – statybų aikštelėje. Išankstinis įtempimas gali būti vienkartinis ir daugkartinis. Daugkartinis įtempimas gerokai padidina konstrukcijų efektyvumą, be to, jos tampa stipresnės ir standesnės. Paprastai įtemptųjų konstrukcijų efektyvumas vertinamas pagal sąnaudas, kurias pavyksta sutaupyti padidėjus eksploatacine apkrova apkrautų konstrukcijų laikomajai galiai dėl išankstinio jų įtempimo.
Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad įrąžos, kurias įtemptųjų konstrukcijų elementuose sukelia išankstinis įtempimas, veikiant ekploataciniams veiksniams dar didėja. Ši įrąžų dalis paprastai vadinama saviįtampos įrąža. Konstrukcijų išankstinio įtempimo sukeltiems įtempiams išlaikyti paprastai naudojami įvairūs inkarai. Eksploatavimo metu jie dažniausiai glemžiami, todėl suteiktasis išankstinis įtempis gali sumažėti, taip sumažindamas įtempimo įtaką įtemptosios konstrukcijos stiprumui ir standumui. Po kurio laiko įtemptosios konstrukcijos išankstinis įtempimas gali mažėti ir dėl konstrukcijos medžiagos mechaninių ir fizinių savybių kitimo ar kitų priežasčių. Jei konstrukcija patiria išankstinio įtempio nuostolių, į juos turi būti atsižvelgta, kad išankstiniai įtempiai išliktų nustatyto kontroliuojamo didumo per visą konstrukcijos naudojimo laiką.
Wormso tilto per Reiną rekonstrukcija, naudojant įtemptąsias gelžbetonines konstrukcijas (1952, Vokietija)
1719