Karpenko-Karyj Ivan (ukr. Іван Карпенко-Карий; Ivanas Karpenkà-Kãras), tikr. Tobilevyč (ukr. Тобілевич) 1845 09 29Arsenivka (dab. Veselivka, Novomyrhorodo rj., Kirovohrado sr.) 1907 09 15Berlynas (palaidotas prie Nadijos, dabar Kirovohrado sr.), ukrainiečių dramaturgas, aktorius. Vienas ukrainiečių teatro pradininkų. 1859 baigė Bobrinco valsčiaus mokyklą. Daugiau kaip 20 metų raštinės tarnautojas Bobrince, Jelisavethrade, Chersone ir kitur. 1884–87 dalyvavo narodnikų veikloje; ištremtas į Novočerkasską. Nuo 1885 vaidino dramos mėgėjų spektakliuose, vėliau tapo profesionaliu aktoriumi. 1890–1907 su P. Saksahanskiu vadovavo aktorių trupei, ji 1891 buvo atvykusi į Vilnių.
Socialinėse buitinėse pjesėse (Bedalė / Beztalanna 1886, Samdinė / Najmyčka 1887, Burliokė / Burlaka 1895), satyrinėse komedijose (Protingas ir kvailys / Rozumnij i duren′ 1885, Martynas Borulia / Martyn Borulja, Šimtas tūkstančių / Sto tysjač, abi 1891, Šeimininkas / Chazjajin 1902) pavaizdavo turtinius skirtumus ukrainiečių kaime, pjesėje Tuštybė (Suėta 1905) – teatro veikėjų gyvenimą, istorinėje tragedijoje Sava Čialas (Sava Čalyj 1899) – haidamakų judėjimą. Kūrybai turėjo įtakos A. Ostrovskio dramos. Svarbiausi vaidmenys: Gorodničius (N. Gogolio Revizorius), Žadovas (A. Ostrovskio Pelninga vieta), Nazaras ir Choma (T. Ševčenkos Nazaras Stodolia), Barabašas (M. Starickio Bohdanas Chmelnyckis); savo pjesėse vaidino Ivaną (Bedalė), Gerasimą (Šimtas tūkstančių), Puzyrių (Šeimininkas), Potockį (Sava Čialas) ir kitus.
Ivan Karpenko-Karyj