Lažečnikov Ivan (rus. Иван Лажечников, Ivanas Lažèčnikovas) 1792 09 25Kolomna 1869 07 08Maskva, rusų rašytojas. Rusų istorinio romano vienas pradininkų. Kilęs iš turtingos ir išsilavinusios pirklių giminės.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi namie. Nuo 1806 dirbo Užsienio reikalų kolegijos Maskvos archyve, nuo 1810 – Maskvos gubernatoriaus kanceliarijoje. 1812 dalyvavo kovose su Napoleono I kariuomene. 1819 atleistas iš kariuomenės dėl sveikatos. 1820–23 Penzos gimnazijos, nuo 1823 pabaigos Kazanės gimnazijos ir liaudies mokyklų, 1831–37 Tverės gubernijos liaudies mokyklų direktorius. 1853–54 Tverės ir Vitebsko vicegubernatorius. 1856–58 dirbo cenzoriumi Sankt Peterburge.
Ivan Lažečnikov
Kūryba
1813–15 tarnybos rusų kariuomenėje įspūdžius aprašė knygoje Rusų karininko žygio užrašai (Pochodnye zapiski russkogo oficera 1817–20, visa knyga 1920). Parašė istorinių romanų Paskutinis Novikas, arba Livonijos užkariavimas valdant carui Petrui Didžiajam (Poslednij Novik, ili Zavoevanie Lifljandii v carstvovanie Petra Velikogo 4 d. 1831–33), Ledo rūmai (Ledjanoj dom 1835, lietuvių kalba 1937, 1964; vaizduojami 18 amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vadinamosios bironovščinos laikotarpio įvykiai).
Žymiausiame romane Basurmanas (Basurman 1838) aprašė Rusijos gyvenimą 15 amžiaus pabaigoje–16 amžiaus pradžioje, jos pirmuosius santykius su Europa – kitatikių vokiečių, italų, žydų statybos meistrų, gydytojų ir kitų atvykimą į rusų žemes. Parašė istorinių dramų (Žydo duktė / Doč′ evreja 1835, Opričnikas / Opričnik 1843, pagal ją P. Čaikovskis 1872 sukūrė operą).
Kūrybos bruožai
I. Lažečnikovo kūrybai būdinga istorijos faktų perteikimo tikslumas ir detalumas, romantiškas istorinių įvykių traktavimas.
1
2223