Ivan Vazov

Vazov Ivan (Ivanas Vãzovas) 1850 07 09Sopot (prie Plovdivo) 1921 09 22Sofija, bulgarų rašytojas, kultūros ir politikos veikėjas. Vienas šiuolaikinės bulgarų literatūros pradininkų. 1874–76 dalyvavo kovoje dėl Bulgarijos nepriklausomybės. Redagavo žurnalą Nauka (1881–84), įkūrė žurnalus Zora (1885), Dennica (1890). 1894–96 Nacionalinio Susirinkimo deputatas. 1897–99 Bulgarijos švietimo ministras. Poezijos rinkiniuose Gairelė ir arfa (Prjaporec i gusla 1876), Bulgarijos vargai (Tăgite na Bălgarija 1877), Išlaisvinimas (Izbavlenie 1878), Klajūnų dainos (Skitniški pesni 1899), Po mūsų dangumi (Pod našeto nebe 1903), Dainos Makedonijai (Pesni za Makedonija 1916), Kvepia alyvomis (Ljuleka mi zamirisa 1920) ryšku kovos už laisvę, tėvynės meilės tematika, gamtos motyvai. Žymiausiame savo kūrinyje – epiniame romane Jungas (Pod igoto 1894) realistiškai pavaizdavo bulgarų nacionalinio išsivadavimo kovą. Romane Naujoji žemė (Nova zemja 1896) aprašė politinius ir socialinius konfliktus Bulgarijai įgijus nepriklausomybę. Apybraižų rinkiniams Piešiniai ir brėžiniai (Draski i šarki 2 t. 1893–95), Matyta ir jausta (Videno i čuto 1901) būdinga socialinė kritika, realizmas. Parašė istorinių apysakų Svetoslav Terter, Ivan Aleksander (abi 1907), dramų (Bėgliai / Chăšove 1894, Borislav 1909, Bedugnės link / Kăm propast 1910), kelionių aprašymų.