izochromosoma

izochromosomà (izo… + chromosomos), monocentrinė chromosoma, kurios abu pečiai yra genetiškai identiški. Izochromosoma atsiranda dėl netaisyklingo centromeros dalijimosi. Vykstant mejozei arba mitozei dalijimosi verpstės siūlai tą pačią centromerą traukia į priešingus ląstelės polius. Jai suplyšus per vidurį, susidaro dvi telocentrinės vieno peties chromosomos, kurios po reprodukcijos padvigubėja: viena chromosoma turi du ilguosius, kita – du trumpuosius pečius. Susidariusios izochromosomos gali būti nestabilios (dicentrinė izochromosoma, acentrinė izochromosoma) arba stabilios. Stabilios izochromosomos gali būti perduodamos kitoms ląstelių ir organizmų kartoms. Izochromosomos žmogaus kariotipe – dažnas reiškinys. Vienas dažnesnių X chromosomos struktūros pakitimų sergant Turnerio sindromu – ilgojo peties izochromosoma (trumpojo X chromosomos peties izochromosoma būna labai retai). Žinomos žmogaus Y izochromosoma, t. p. akrocentrinių chromosomų 13–15, 21–22 ilgųjų pečių izochromosomos.

1327