izokefalija
Justinianą I Didįjį su palyda vaizduojanti mozaika Šv. Vitalės bazilikoje Ravennoje (547)
izokefãlija (izo… + gr. kephalē – galva), komponavimo būdas, kai visų vaizduojamų figūrų galvos išdėstomos tame pačiame aukštyje neatsižvelgiant į figūrų pozas ir dydžius. Taikoma kuriant reljefus, tapybos kompozicijas. Izokefalija suteikia kūriniui ritmingumo, dekoratyvumo, monumentalumo. Naudota senovės Egipto, Mesopotamijos, antikos, Bizantijos, romaninėje ir gotikinėje dailėje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.