Justinianą I Didįjį su palyda vaizduojanti mozaika Šv. Vitalės bazilikoje Ravennoje (547)
izokefãlija (izo… + gr. kephalē – galva), komponavimo būdas, kai visų vaizduojamų figūrų galvos išdėstomos tame pačiame aukštyje neatsižvelgiant į figūrų pozas ir dydžius. Taikoma kuriant reljefus, tapybos kompozicijas. Izokefalija suteikia kūriniui ritmingumo, dekoratyvumo, monumentalumo. Naudota senovės Egipto, Mesopotamijos, antikos, Bizantijos, romaninėje ir gotikinėje dailėje.