Pietro Antonio Pazzi. Iacopo Palma il Giovane (18 a. vario raižinys pagal J. Palmos il Giovaneʼs autoportretą)
Palma il Giovane Jakopo (Giacomo, Iacopo) (Džakopas Pálma il Džovãnė), Palma Giovane, Džakopas Palma Jaunesnysis, tikr. Jacopo Negretti apie 1548Venecija 1628 10 14Venecija, italų tapytojas. Vienas žymiausių Venecijos mokyklos atstovų. Kilęs iš Venecijos menininkų giminės. Tėvas tapytojas Antonio Palma (Negretti; apie 1515–apie 1575), J. Palmos il Vecchio sūnėnas, turėjo didelę dirbtuvę; manoma, J. Palma il Giovanne joje ir mokėsi. 1567 į jo talentą dėmesį atkreipė Urbino kunigaikštis Guidobaldo II della Rovere (1514–74) ir finansavo jo kelionę į Romą, čia dailininkas studijavo maždaug iki 1573. Romoje patyrė manierizmo (T. Zuccari, F. Zuccari) įtaką, įsisavino parengiamųjų piešinių praktiką.
Grįžusį iš Romos J. Palmą il Giovaneʼę veikė Venecijos meistrų, ypač Tintoretto, t. p. P. Veroneseʼs, J. Bassano, Tiziano (po pastarojo mirties 1576 užbaigė jo paveikslą Pieta), kūryba. Manierizmą dailininkas derino su realistine stilistika, figūrų pozos tapo įtikinamesnės, erdvė labiau struktūruota, tapysena laisvesnė, pastoziškesnė, daugiau dėmesio skyrė šviesai. Po 1577 Dožų rūmų Venecijoje gaisro J. Palma il Giovane gavo pirmą didelį visuomeninį užsakymą – nutapyti 3 paveikslus šių rūmų Didžiosios tarybos salei (didžiausias jų – Venecija, karūnuojama Pergalės, apie 1578); vėliau nutapė 4 paveikslus Senato salei (Dožas Pasquale Cicogna, apie 1595). Sukūrė paveikslų, freskų Venecijos sakraliniams pastatams (Šv. Julijono, Šv. Apaštalo Jokūbo, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, arba Jėzuitų, bažnyčioms, Crociferi koplyčiai), mokykloms (Scuola di San Fantin).
J. Palma il Giovane. Kristaus apraudojimas (aliejus, apie 1620, Nacionalinė galerija Vašingtone)
Be religinės, biblinės tematikos paveikslų (Šv. Lauryno kančia 1581–82, Pasquale Cicogna mišiose, laikomose tėvo Balbi, apie 1585, Karmelio kalno Švč. Mergelė Marija pasirodo šventiesiems Antanui Didžiajam, Jonui Krikštytojui ir Pranciškui Asyžiečiui, apie 1600–03, Nekaltų kūdikėlių išžudymas, apie 1610, Kristaus apraudojimas, apie 1620, Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai, Šv. Joakimo ir šv. Onos susitikimas, Šv. Liucija, visi apie 1628), J. Palma il Giovane nutapė portretų (Alessandro Vittoria 1600–05, Kolekcionieriaus portretas, apie 1600–20, Popiežiaus portretas, manoma, Pijaus V portretas), autoportretų, mitologinės tematikos kūrinių. Sukūrė raiškių piešinių, raižinių.
Po Tintoretto mirties (1594) tapo svarbiausiu Venecijos tapytoju, gaudavo užsakymų iš įvairių Italijos regionų, Dalmatijos, monarchų Zigmanto Vazos, Rudolfo II.
J. Palma il Giovane. Pasqualeʼs Cicognos, Venecijos dožo, portretas (ofortas, apie 1585–1600, Clevelando meno muziejus)
J. Palma il Giovane. Mokiniai iš Emauso (tušas, plunksna, teptukas, Valstybinis muziejus Amsterdame)
J. Palma il Giovane. Trys sklendžiantys angelai (tušas, plunksna, teptukas, apie 1588–89, Valstybinis muziejus Amsterdame)
J. Palma il Giovane. Minerva kaip Romos gynėja (ofortas, Valstybinis muziejus Amsterdame)