Purkyně Jan Evangelista (Janas Evangelista Pùrkinė), Purkinje 1787 12 17Libochovice (prie Litomĕřicių) 1869 07 28Praha, čekų anatomas, fiziologas.
Profesinė veikla
Nuo 1797 priklausė pijorų ordinui, 1805–06 dėstė pijorų mokykloje Strážnicėje, 1806–07 – Pijorų filosofijos institute Litomyšle. 1807–13 dirbo repetitoriumi turtingųjų šeimose Prahoje. 1819 baigęs mediciną Prahos universitete dirbo šio universiteto Anatomijos katedros prozektoriumi ir asistentu. 1823–49 dėstė Breslau (dabartinis Vroclavo) universitete, kuriame 1839 įkūrė fiziologijos laboratoriją, 1842 tapusią Fiziologijos institutu; profesorius (1823). Nuo 1850 iki mirties dėstė Prahos universitete, buvo Fiziologijos katedros vadovas. Rūpinosi, kad Prahos universitete būtų dėstoma čekų kalba, buvo vieno iš dienraščių redaktorius, vertė į čekų kalbą F. Schillerio, W. Shakespeare’o ir kitus kūrinius, operų libretus.
Mokslinė veikla
Suformulavo ląstelių teoriją, kad gyvieji organizmai sudaryti iš pavienių ląstelių, pasiūlė protoplazmos ir plazmos terminus. 1823 aprašė žmogaus atpažinimo metodą pagal pirštų atspaudus, 1925 – gemalinę pūslelę. 1820–27 tyrė pusiausvyrą ir svaigimą, aprašė pusiausvyros ir pozicijos palaikymo fenomeną (dabar žinomas kaip Purkinės dėsnis). 1829 ištyrė kamparo, opiumo, šunvyšnės ir terpentino poveikį žmogaus organizmui, 1833 – odos prakaito liaukas, 1835 – kasos fermentinę funkciją, 1837 – smegenėlių ganglijus ir epitelinių ląstelių blakstienėlių funkciją. Pasiūlė vidinę akį tirti pasitelkiant šviesos šaltinį ir išgaubtą lęšį (vėliau H. F. Helmholtzas tai įdiegė sukurdamas oftalmoskopą). 1837 aprašė smegenų žievės nervines ląsteles (Purkinės ląstelės), 1839 – vadinamasias Purkinės skaidulas širdies endokardo laidžiojoje sistemoje.
Jan Evangelista Purkyně