Fijałek Jan Nepomucen (Janas Nepomukas Fijãlekas) 1864 05 08Pogwizdów (prie Bochnios) 1936 06 19Krokuva, lenkų istorikas. Katalikų Bažnyčios ir kultūros tyrinėtojas. Lenkų mokslų akademijos narys (1919), nuo 1927 Istorijos ir filosofijos skyriaus vadovas. Kunigas (1887). Kanonų teisės dr. (1889), teol. dr. (1891). 1896–1912 Lvovo, 1912–30 Jogailos universitete dėstė Lenkijos Bažnyčios istoriją; profesorius (1896).
Svarbiausi veikalai: Rytų bažnyčios vidurinių amžių vyskupijos Rusijoje ir Lietuvoje (Średniowieczne biskupstwa kościoła wschodniego na Rusi i Litwie 1896–97), Krokuvos universiteto ir jo Teologijos skyriaus 15 a. istorijos studija (Studia do dziejów Uniwersytetu Krakowskiego i jego Wydziału Teologicznego w XV wieku 1898), Magistras Jakubas iš Paradyžiaus ir Krokuvos universitetas Bazelio susirinkimo laikotarpiu (Mistrz Jakub z Paradyża i Universytet Krakowski w okresie Soboru Bazylejskiego (2 tomai 1900). Tyrė Lietuvos Katalikų Bažnyčios istoriją; svarbiausias veikalas Apkrikštijimas (Uchrześcijanienie (1914 21987).
Periodikoje paskelbė seniausius Vilniaus aprašymus iki 17 a. vidurio (1923–24), parašė straipsnių apie Krokuvos universiteto antrąjį rektorių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vaikaitį Joną Vaidutį (1914), vieną pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės liuteronų Joną Tartilą Batakietį (1921), Florencijos unijos (1439) likimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (1934) ir kita. Su W. Semkowicziumi parengė istorinių šaltinių publikaciją Vilniaus katedros ir vyskupijos aktų kodeksas (Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej 3 sąsiuviniai 1932–48).
L: J. Jarwicki Ks. Jan Nepomucen Fijałek (8 V 1864–19 VI 1936) / Prawo Kanoniczne 1972 nr. 3/4.
1008
2452