Žižka Jan (Janas Žižkà) apie 1360Trocnov (prie České Budějovicų) 1424 10 11Přibyslav (Vysočinos kraštas), Čekijos husitų veikėjas, karvedys. Čekų nacionalinis didvyris. Kilęs iš vidutinių bajorų. Vadovavo čekų daliniams Žalgirio mūšyje (1410; manoma, jame neteko akies), pasižymėjo Agincourt’o mūšyje (1415). 1420 pradžioje atvyko į Táborą, išrinktas vienu iš 4 taboritų etmonų (nuo 1420 pabaigoje pirmasis etmonas). Rėmė nuosaikiuosius taboritus, persekiojo radikalus – vadinamuosius pikartus (apie 50 jų 1421 sudegino ant laužo). 1420–22 Jano Žižkos kariuomenė atrėmė tris popiežiaus ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus surengtus kryžiaus žygius. Sužeistas per mūšį 1421 visai apako.
Jano Žižkos portretas (aliejus, 16 a. antra pusė, nežinomas dailininkas, Nacionalinė galerija Budapešte)
Janas Žižka (paveikslo Žalgirio mūšis fragmentas; aliejus, 1878, dailininkas J. Matejko, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Kilus nesutarimams dėl vadovavimo 1423 su savo šalininkais Hradec Královėje įkūrė husitų broliją (vadinamasis Mažasis Taboras). 1424 prie Melešovo nugalėjo nuosaikiuosius husitus taurininkus (husitų tarpusavio karas nutrauktas 1424 į Čekiją atvykus Žygimantui Kaributaičiui – jį ir taboritai, ir taurininkai pripažino Čekijos karaliumi). Mirė nuo maro per katalikų ginamo Přibyslavo apsiaustį. Sukūrė organizuotą, gerai apmokytą ir drausmingą kariuomenę, įvedė karinės taktikos naujovių, plačiai naudojo karo gurguolės vežimus vagenburgus.
Janas Žižka veda husitų armiją (Jenský kodekso iliuminacija, 1490–1510, dailininkas, manoma, Janíčekas Zmilelý z Písku, Nacionalinio muziejaus biblioteka Prahoje)
-Mažasis Taboras; -husitai
2271