Janisławicių kultūra (Janislavcių kultūrà), mezolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 6000–4000 pr. Kr. Rytų ir Vidurio Europoje (Vyslos, Wartos, Nemuno ir Pripetės baseinuose). Pavadinta pagal senąją gyvenvietę, rastą prie Janisławicių miestelio (Lodzės vaivadija). Susiklostė iš vietinių kultūrų (Komornicos kultūros, Kudlajevkos kultūros). Gyvenvietės kurtos smėlingose upių terasose.
Žmonės vertėsi medžiokle (medžiojo taurus, elnius, šernus, lapes). Naudojo titnaginius (rėžtukus, gremžtukus, grandukus, strėlių antgalius) ir kaulinius (durklus, peilius) dirbinius. Janisławicių kultūrai būdingi mikrolitiniai ginklai – trapecijos ir įvairiakraščių trikampių formos antgaliai. Šios kultūros baigiamajame etape pradėta naudoti neolitinė keramika. Janisławicių kultūros dirbinių rasta Nemuno baseino Merkinės, Jonionių, Netiesos senosiose gyvenvietėse.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.