járlas (< sen. skandinavų k.), vidurinių amžių Skandinavijos titulas ir pareigybė; anglų erlo atitikmuo. Ikivalstybiniais laikais – kilmingas vikingas, kariaunos vadas, susikūrus valstybėms – aukštas pareigūnas. Norvegijoje 9 a. pabaigoje–1308 – vienos ar kelių sričių karaliaus vietininkas (10 a. Ladės giminės jarlai varžėsi su karaliais). Danijoje iki 12 a. – karaliaus vietininkas, dažniausiai iš karališkosios giminės, valdantis pasienio provincijas (Pietų Jutlandiją, Olandiją). Švedijoje apie 1150–1266 – aukščiausias (po karaliaus) valstybės pareigūnas, laivyno vyriausiasis vadas (titulas panaikintas po Birgerio Jarlo mirties). Vėliau jarlą pakeitė kunigaikščio titulas.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.