jarlýkas (rus. jarlyk < tiurk.), Aukso ordos, vėliau Kazanės chanato, Astrachanės chanato ir Krymo chanato chanų imunitetinis lengvatinis raštas. Duodamas pavaldžių kraštų pasaulietiniams ir bažnytiniams feodalams. Reglamentavo valdymą, gyventojų prievoles, kitus reikalus. Mongolams-totoriams pavaldžioje Rusioje jarlyku būdavo tvirtinami kunigaikščiai; nuo 1243 jarlyką tapti didžiuoju kunigaikščiu (ir teisę rinkti duoklę chanui) gaudavo Vladimiro, nuo 1325 – Maskvos kunigaikščiai. Jarlyku buvo tvirtinama ir Stačiatikių Bažnyčios dvasininkų investitūra; jie atleidžiami nuo pavaldumo Ordos administracijai ir prievolių. Aukso ordai nusilpus Vasilijus I 1389 tapo Maskvos didžiuoju kunigaikščiu be jarlyko. Manoma, kad iš Aukso ordos chano Uzbeko jarlyką buvo gavęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis Teodoras, 1325 tapęs Kijevo kunigaikščiu – tuo metu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė dar nepajėgė visiškai užvaldyti Kijevo ir Teodorui teko pripažinti chano viršenybę; tokia padėtis Kijeve truko iki Mėlynųjų Vandenų mūšio (1363); po jo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Kijevą ir Kijevo kunigaikštystę visiškai prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 14 a. buvo ir daugiau jarlyką gavusių lietuvių kunigaikščių – tai atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Aukso ordos jėgų laikiną pusiausvyrą to meto Rusios pietrytinėse žemėse.
1412
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.