jãspis (gr. iaspis), nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kvarco ir chalcedono. Struktūra afanitinė, pelitinė. Tekstūra tolygi, dėmėta, juostiška. Labai kietas, neskaidrus. Lūžis kriauklėtas. Įvairiaspalvis; su oksidų ir hidroksidų priemaišomis būna rudas, raudonas, su molio mineralų ir chloritų priemaišomis – pilkas, žalias, su organinėmis priemaišomis (persikristalizavusiomis radioliarijomis, pintimis, moliuskų liekanomis) – tamsiai pilkas, juodas. Priemaišos margina jaspį daugiaspalvėmis juostelėmis, gyslomis, dėmėmis, taškais. Naudojamas juvelyriniams dirbiniams, apdailai, atsparioms grūstuvėms, svarstyklių prizmėms gaminti. Daugiausia jaspio yra paleozojaus sistemose – tarp jūrinių vulkaninių nuosėdinių, chemogeninių ir biogeninių uolienų. Randamas Rusijoje (Uralo kalnuose), Australijoje, Italijoje (Sicilijos saloje), Lenkijoje.
jaspis
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.