jaunikis

jaunkis, besirengiąs tuoktis ir vedąs žmoną vyras; per vestuves – jaunasis. Lietuvių liaudies vestuvinių papročių vienas svarbiausių veikėjų. Savo valią jaunikis dažniausiai reiškia per tarpininkus – piršlį, vyriausiąjį pabrolį ir tik tam tikrais atvejais pats (per sutartuves duodavo skarą ir pinigų nuotakai, jungtuvių rytą atveždavo nuotakai, vėliau Dzūkijoje – ir nuotakos motinai bei krikštamotei – batus, išpirkdavo jaunosios kraitį, o Aukštaitijoje dar 20 a. pirmoje pusėje – ir jaunąją). 19 a. jaunikį per vestuves žymėdavo baltu kaspinėliu su rūtų vainikėliu ar puokštele, segamu prie kepurės, dabar jis dažniausiai žymimas baltos medžiagos rozete, segama prie švarko kairiojo (iki sutuoktuvių) ir dešiniojo (po sutuoktuvių) atlapo.

2273

jaunasis