de Sponde Jean (Žanas de Spòndas) 1557Mauléon (Atlanto Pirėnų departamentas) 1595 03 18Bordeaux, prancūzų poetas. Vienas žymiausių baroko poezijos kūrėjų. Kalvinistas. Studijavo graikų, lotynų kalbas, teologiją. Dalyvavo reformacijos judėjime, parašė poleminių traktatų. 1593 perėjo į katalikybę. Tarnavo Henriko IV dvare. Eilėraščių cikluose Meilės sonetai (Sonnets d’amour 1585), Psalmių meditacijos (Méditations sur les psaumes 1588), Sonetai ir stansai apie mirtį (Sonnets et stances sur la mort, išleista 1598) vyrauja meilės nepastovumo, kaukės ir vidinės esmės, mirties ir gyvenimo, renesansinio hedonizmo ir religinės askezės kontrastai, išreiškiami sudėtinga barokine forma. Parengė Homero, Hesiodo, Aristotelio kūrinių leidimų. Protestantai degino J. de Sponde knygas, katalikai kritikavo už kalvinizmo apraiškas. 1949 britų eruditas A. Boase’as išleido jo eilėraščių rinkinį Eilėraščiai (Poésies).
510