Osis Jēkabs (Jėkabas Úosis), vok. Jakob Ohse, rus. Jakov Oze 1860 07 21Kabilės vlsč. (prie Kuldīgos) 1919 03 24Voronež, latvių filosofas. Dr. (1897).
1882 baigė Dorpato (dabar Tartu) universitetą (teologiją, buvo G. Teichmüllerio mokinys), 1888–1918 jame dėstė filosofiją ir pedagogiką, nuo 1893 Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas.
Plėtojo G. Teichmüllerio personalizmo filosofiją. Personalizmą priešino projektyvizmui. Subjektą (Aš) laikė substancija, turinčia ypatingą ontologinį statusą. Filosofijos istoriją suprato kaip sąvokų, o ne filosofų pažiūrų ir sistemų, istoriją.
Veikalai
Svarbesni veikalai: Apie Platono „Charmidą“ (Zu Platons Charmides 1886), Tyrinėjimai apie Leibnizo substancijos sąvoką (Untersuchungen über den Substanzbegriff bei Leibniz 1888), Personalizmas ir projektyvizmas Lotzeʼs metafizikoje (Personalizm i projektivizm v metafizike Lotce 1896), Gnoseologija (1908), Naujosios filosofijos istorijos kursas (Kurs istorii novoj filosofii 1910). Susistemino ir išleido G. Teichmüllerio veikalą Nauji psichologijos ir logikos pagrindai (1889).
Jēkabs Osis
Ozė
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.